Žiniasklaidoje gana aštriai priešpastatomi vaistai ir biologiškai aktyvūs maisto papildai. Ar tai teisinga? Ir kokią vietą tarp visų sveikatinimo priemonių užima naujasis, revoliucinis preparatas Transfer faktorius? Apie tai ir dar daug ką kalbamės su Novosibirsko organizacijos „Sveikatos pamatas“ atstovu Borisu Ježovu.
— Pastaruoju metu eskaluojamas vienas stereotipas: „Vaistai – tai gerai, papildai – blogai. Vaistai – gydo, papildai – negydo“. Ką apie tai galite pasakyti?
Pradžioje išsiaiškinkime, kas yra maisto papildai ir kas yra vaistai, ir kodėl vaistai gydo, o papildai – ne. Esmė tame, kad maisto papildų niekas ir neprašo gydyti.
Savo laiku turėjau laimę bendrauti su Rusijos Medicinos akademijos akademiku, Mitybos higienos ir toksikologijos katedros vadovu V. A. Tuteljanu. Aš jo paklausiau: „Kur baigiasi vaistai ir prasideda biologiškai aktyvūs papildai (toliau – BAMP)? Kaip juos atskirti?“.
Jis atsakė: „Mes Mitybos institute nubrėžėme tokią ribą: jeigu preparatas, kurio vartojama rekomenduojama dozė (nesvarbu, ar jis sintetinis ar gamtinės kilmės), neišveda organizmo už normalaus fiziologinio funkcionavimo ribų – tai BAMP, o jeigu išveda – tai vaistai“.
Labai tikslus atsakymas. Iš čia kyla apibrėžimas: vaistai – tai priemonė, kuri išveda organizmą iš normalaus fiziologinio funkcionavimo, todėl turi vartojimo apribojimų, šalutinių poveikių ir t. t. Bet turi ir vieną pliusą – greitai veikia.
Dažnai kalbėdamas su gydytojais, jų klausiu: kodėl jūs taip giriate vaistus? Paaiškėja, kad vaistai, pirmiausia, veikia gana greitai ir neblogai sprendžia taktines medicinines užduotis.
Bet dažniausiai vaistai nepasižymi etiotropiniu patogeniniu poveikiu. T. y., jie pašalina ne ligos priežastį, o tik simptomus ir leidžia organizmui atsikvėpti iki kito paaštrėjimo.
Dar daugiau, kuo stipresnė farmacinė priemonė, tuo, įprastai, daugiau šalutinių poveikių, komplikacijų ir vartojimo apribojimų. Todėl gydytojai mąsto gydymo kursais, kad organizmas suspėtų pailsėti ir bent kažkiek atsistatyti tarp vaistų vartojimo.
Kaip pasakė vienas gydytojas: „Vaistai negali būti naudingi“. Todėl pagrindinis gydytojų principas – „nepakenk!“. Bet šis principas galiojo tolimais Hipokrato laikais, o kuo dabar galime sugebėti nepakenkti?
Gal antibiotikais? Ar analgetikais? Ar kortikosteroidais ir hormoniniais preparatais? Kaip mes galime nepakenkti esant tokiems vartojimo apribojimams ir šalutiniams poveikiams?
Šiandien gydytojų logika kitokia – iš dviejų blogybių renkamės mažiausią! Gydymo metodas neturi būti pavojingesnis už patį gydymą! O tai dažnai galime stebėti gydant daugybę rimtų susirgimų.
Bet šiandien kito būdo, kaip greitai pasiekti efektą nėra, ir niekas neneigia vaistų reikšmės medicinos praktikoje.
– O kas gi yra BAMP?
BAMP paskirtis viso labo – panaikinti organizmui būtinų mikroelementų ir vitaminų deficitą, tai yra, įvesti organizmą į normalų fiziologinį funkcionavimą.
Blogėjant ekologinei situacijai, išsekinus dirvožemį ir t. t., mes negauname su maistu milžiniško kiekio mums būtinų medžiagų. Jų papildymui ir atsirado BAMP.
Viso labo. Ir dažnai nutinka taip, jog papildęs būtinų elementų deficitą, sugrįžęs į normalų fiziologinį funkcionavimą, žmogaus organizmas pats susidoroja su liga pradinėje stadijoje.
Tokiais atvejais daugelis sako: mane išgydė BAMP. Bet ne BAMP išgydė, o tiesiog organizmas sustiprėjo ir pats susitvarkė, pradėjo gauti greitesnį gydymo vaistais efektą.
BAMP veikia švelniau, o dažnai ir kur kas giliau nei vaistai, bet ir daug lėčiau. Dažniausiai juos reikia vartoti keletą mėnesių, kad būtų pastebėtas rezultatas.
Gydytojai tiesiog neturi laiko ligoniams aiškinti tokių plonybių. Žmogus, kuris vartoja BAMP savaitę, kitą, ir nesulaukęs radikalių būsenos pokyčių, pareiškia, kad vietoje tikro gydymo, gydytojas paskyrė kažkokius papildus, kurie negydo!
Farmacinės firmos gi tuojau pat įpila aliejaus į ugnį: «Matote, jus apgavo!”.
Tie, kurie dirba su papildais, tai puikiai žino.
Reikia suprasti, kad vaistų paskirtis viena, o BAMP – kita.
Ar blogai, jei gydytojas gydo ligonį, kurio organizmas dėka BAMP grįžta į normalų fiziologinį funkcionavimą? Kaip galima bijoti, kad bus pašalinti mitybos deficitai?
– Supratome, kad egzistuoja didžiulė mitybos problema, žmogui būtinų medžiagų deficitas, kurį panaikina BAMP. Bet yra ir kita problema –informacinio reguliavimo deficitas daugybės procesų organizme. Ir su tuo susijusios problemos, kai organizmas negeba atpažinti daugybės jam kylančių grėsmių. Papasakokite apie tai.
Imuninės sistemos silpnumas arba imunodeficitas nėra vienintelė, ne labiausiai paplitusi ir ne giliausia imuninio atsako problema.
Jos silpnumą galima koreguoti gamtinėmis medžiagomis, tokiomis kaip ežiuolė, česnakas, ženšenis, morinda, katės nagas, kordicepas ir kt.
O jeigu problema ne silpnume, o imuninės sistemos negebėjime laiku ir teisingai atpažinti priešus – antigenus?
Kiekvieno žmogaus organizme vidutiniškai per parą susidaro apie 80 mln. vėžinių ląstelių. Mutavusių ląstelių susidarymas – normalus, kasdienis procesas. Bet jei imuninė sistema negali jų laiku atpažinti ir sunaikinti, prasideda onkologinis procesas.
Virusinių hepatitų B ir C, meningitų, encefalitų, boreliozės problema yra ne imuninio atsako silpnumas, o imuninės sistemos negebėjimas kokybiškai atpažinti infekcinio agento ir negebėjimas suformuoti adekvatatų atsaką.
Atpažinimo klaida! Gydytojų bandymai dirbtinėmis priemonėmis iššaukti tokį atsaką baigiasi sunkiais šalutiniais poveikiais.
Alergijos, atvirkščiai, pasižymi per stipriu, nevaldomu imuniniu atsaku. Tai imuninės sistemos hiper reakcija į nekaltą medžiagą, vėl gi, dėl atpažinimo programos sutrikimo.
Kas penktas Žemės gyventojas – alergiškas! Sunkiausias imuninės sistemos sutrikimas – autoimuniniai susirgimai. Svarbiausia imuninės sistemos užduotis – atpažinimas „savas-svetimas“, tikslus „atpažinimas“ savo sveikų ląstelių. Imuninės sistemos sutrikimas veda prie to, kad organizmas nuosavas, sveikas organizmo ląsteles pradeda atpažinti kaip svetimus baltyminius darinius, juos atakuoja ir sėkmingai naikina!
Taip formuojasi autoimuniniai tiroiditai, reumatoidiniai artritai, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija, išsėtinė sklerozė, pirmojo tipo cukrinis diabetas, vaskulitai ir t. t. Tokiose situacijose gydytojams tenka ne stipinti, o slopinti imunitetą!
Vėl klaida antigenų atpažinime! Širdies-kraujagyslių susirgimai, apie kuriuos tiek daug kalbama, visų pirma aterosklerozės, kyla dėl analogiškų priežasčių – pažeistas imuninis atsakas yra neadekvatus bei neužbaigtas.
Gamtinių imunomoduliatorių ir adaptogenų, tokių kaip ežiuolė, česnakas, katės nagas ir kiti, vartojimas yra naudingas. Bet jie gali tik bendrai sustiprinti imuninę sistemą arba atskiras jos grandis, bet iš esmės nėra pajėgūs ištaisyti atpažinimo programos klaidas.
Augaluose tiesiog nėra informacijos, gebančios valdyti stuburinių imuninę sistemą. Reiškia, prieš alergijas, autoimuninius procesus jie bėjėgiai.
Todėl, jei kalbame ne apie ribines būkles, minėtų patologijų gydymas šitomis priemonėmis – pasakiškas.
Tik atsiradus transfer faktoriams, kurie sukurti gamtos specialiai imuninės sistemos suderinimui ir korekcijai visų grupių stuburiniams, o jiems priklausome ir mes, visų minėtų imuninių problemų sprendimas tapo įmanomas.
Transfer faktoriai – vienintelė tokia priemonė pasaulyje. Transferfaktoriai – tai signalinės, informacinės molekulės, sukurtos pačios gamtos būtent stuburinių imuninės sistemos suderimui ir programavimui. Ir jų naudojimas nėra paprasta imunokorekcija. Tai – imunoreabilitacija nuo pamatų.
— Ar kalbame apie imunoreabilitaciją Transfe faktorių pagalba kaip apie svarbiausią bazinės terapijos metodą, skirtą pašalinti priežastį ligų, kilusių dėl gilių imunopatologijų?
Taip, visiškai teisingai. Bet nereikia supriešinti šio metodo ir specifinio, bendrai priimto gydymo.
Metodinis Rusijos Federacijos Sveikatos ministerijos laiškas rekomenduoja gydytojams naudoti imonoreabilitacijos transfer faktorių pagalba metodą prieš operacijas, jų metu ir po operacinio gydymo.
Imunoreabilitacijos transfer faktoriais, kurie ypač subtiliai reguliuoja imuninę sistemą ypatybė ta, kad tai tiek padidina imuninės sistemos galimybes, kad būtent jos pačios darbas dažnai tampa svarbiausiu, lemiamu faktoriumi daugelio ligų gydyme, ypač tų, kurioms patogeninio gydymo anksčiau nebuvo!
Tai liečia tokius susirgimus kaip vėžys, bronchinė astma, egzema, virusiniai hepatitai B ir C, ostiomielitas, stenokardija, infarktas, autoimuninės patologijos, nespecifinis opinis kolitas (žr. Rusijos Federacijos Sveikatos ministerijos metodinį laišką Nr. 14/23, (2004 07 03)).
Panašiai kaip genetinis kodas, įdiegtas į DNR, transfer faktoriaus molekulė teikia imuninei sistemai informaciją, kuri jai būtina, kad būtų identifikuotos problemos, susidarytų organizmo atsakomoji reakcija, pagreitėtų teigiama imuniteto veikla.
— Ar nėra pavojinga savarankiškai vartoti transfer faktorius?
Laikantis GMP standartų, kompanijos „4Life Research“ transfer faktoriai užregistruoti JAV ir dar daugiau nei 50-yje šalių kaip BAMP.
Jie greitai išpopuliarėjo ir yra priskiriami grupei, vadinamai parafarmaceutikais ir yra artimi vaistinėms priemonėms. Tačiau ypač išvalyti transfer faktoriai neturi jokių vartojimo apribojimų.
Jie labai reikalingi visiems: nuo kūdikių iki senolių. Bet tik gerai išvalyti! Grynų transfer faktorių išgavimo technologija yra užpatentuota JAV. Patentas priklauso kompanijai „4Life Research“.
Transfer faktorius reikia vartoti su natūraliais vitaminais ir mineralais. Jie dera su bet kokiu gydymu, kurį paskiria gydytojas. Tai „protingas“ preparatas, niekuomet neduodantis organizmui nieko, išskyrus naudą.
Kadangi neįmanoma suklysti ar pakenkti, daug šiuolaikinių gydytojų pradeda terapiją būtent nuo transfer faktorių, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie nenaudoja medikamentinio gydymo arsenalo, jeigu to reikalauja situacija. Stebuklas slypi tame, kad dažniausiai to neprireikia!
Įdomu tai, kad po imunoreabilitacijos transfer faktoriais, pradeda puikiai veikti tie vaistai, kurie sėkmingai buvo naudojami prieš 20-30 metų, tačiau vėliau tapo nebenaudojami, gydytojų laikomi silpnais ir neduodančiais efekto.
O sutvarkius imuninę sistemą jie vėl veikia ir puikiai pakeičia brangius bei pavojingus naujos kartos vaistus.
Bet jeigu gydytojai nebemato perspektyvų tęsti gydymą bendrai priimtais būdais, Transfer faktoriai komplekse su stipriais antioksidantais ir augaliniais kompleksais, tampa „paskutinės vilties“ metodu, ir, dažnai leidžia bent jau pasiekti ilgesnę remisiją.
Štai ką apie tai rašo žymus gydytojas onkologas, profesorius Duane Townsend: “Mūsų imuninės sistemos gebėjimas tiksliai atpažinti svetimas ir kenksmingas organizmui substancijas ir laiku jas pašalinti iš organizmo sveikų ląstelių pagalba, lemia mūsų išgyvenimą.
Mūsų imuninės ląstelės geba atrinkti trilijonus ląstelių ir atskirti, kurios iš jų draugiškos, o kurios priešiškos. Mikrobai, toksinai ir net vėžinės ląstelės, kurios laiku nebuvo atpažintos ir pašalintos, kelia organizmui rimtą grėsmę.
Nustatyta, kad imuninė sistema sugeba reaguoti į daugiau nei 100 milijonų skirtingų antigenų (tai ląstelių kodai, kurie leidžia jas identifikuoti). Bet tuo pat metu reikia turėti omenyje, kad informacija apie dešimtis tūkstančių antigenų gali būti prarasta.
O štai be šių imuninių duomenų imuninė sistema tampa pažeidžiamesnė bet kokios atakos metu. Štai čia į pagalbą ateina Transfer faktorius. Jis padeda užpildyti tas ląstelių žinių spragas apie antigenus, su kuriais jos niekada nebuvo susidūrusios.
Transfer faktorius taip pat gali koordinuoti, aktyvinti arba slopinti imuninę reakciją priklausomai nuo to, ko reikia pagerinti ryšius tarp ląstelių.
Rezultate, imuninė sistema geba geriau atpažinti grėsmes, priešą, atsakyti jam ir įsidėmėti jį tam atvejui, jei vėl tektų su juo susidurti. Tai padaro imuninę funkciją stipresnę ir efektyvesnę, o svarbiausia – be jokių šalutinių poveikių“.
— Kaip atsiranda transfer faktoriai?
Transfer faktoriai – tai mažos baltymų molekulės, susidedančios viso labo iš 44 aminorūgščių. Stuburinių organizme jas gamina leukocitai, susidūrę su įvairiais antigenais – priešais.
Gimus kūdikiui, motina savo vaikui perduoda neįkainojamą dovaną – imuninę informaciją apie antigenus, kurią sukaupė pati ir plius tą, kurią gavo iš ankstensnių kartų per savo motiną.
Žinduoliai šią informaciją perduoda su priešpieniu iškart po vaiko gimimo – jau po kelių valandų minėtos informacijos kiekis motinos priešpienyje sparčiai mažėja.
Kaip rašė D. Townsend, informacija apie dešimtis tūkstančių antigenų gali būti prarasta. Gaila, bet taip ir įvyko. Žmonija padarė lemiamą klaidą ir įstūmė save, kaip rūšį, į grėsmę.
Esmė ta, kad nuo 20 amžiaus pradžios iki 80-ujų metų, medicinoje vyravo nuomonė, kad motinos priešpienis – tai nebrandus pienas, neturintis jokios maistinės vertės, o ir glausti iškart kūdikį prie krūtinės – nehigieniška.
Žmonės manė, kad jie protingesni nei pati gamta. Todėl Rusijoje nuo 1922 metų, o Europoje, JAV ir Kanadoje dar anksčiau priešpienį nutraukdavo, o kūdikį prie motinos krūtinės atnešdavo tik trečią parą.
Štai iš kur kilo antigenų atpažinimo problemos, apie kurias kalbėjau. Žmogaus organizme susidarė imuninės informacijos deficitas! Gerai, kad dabar yra galimybė tai ištaisyti, nes transferfaktoriai – rūšiai nespecifiniai.
Tai reiškia, kad jie visiškai vienodi pas daugelį stuburinių: žmogų, katę, karvę, vištą ir t. t. Tai tarsi stuburinių genetinė imuninė biblioteka.
- Towsend rašo: „Transfer faktorių molekulės – rūšiai nespecifinės. Todėl transferfaktorius, išgautas iš karvės priešpienio, gali būti efektyviai naudojamas žmogui. Tai reiškia, kad transfer faktoriai, išgauti iš karvių priešpienio (specialiu užpatentuotu būdu), gali būti koncentruojami ir žmonių vartojami maisto papildo pavidale. Šis sugebėjimas perduoti imuninius duomenis turi dideles, net revoliucines galimybes ligų profilaktikoje ir gydyme“.
Taigi, transfer faktoriai – tai imuninė informacija. Jie užpildo imuninių ląstelių „išsilavinimo“ apie antigenus spragas, tai leidžia pašalinti problemą – tai, kad imuninė sistema neteisingai ir ne laiku atpažįsta priešus – antigenus, su visomis iš to išplaukiančiomis teigiamomis pasekmėmis.
Pirmą kartą istorijoje mes turime galimybę koreguoti neteisingai veikiančios imuninės sistemos darbą.
Tačiau dar sėkmingiau transfer faktoriai gali būti naudojami kaip galinga antisenėjimo terapija. Įrodyta, kad senėjimas – imunologinis procesas, susijęs su imuninės sistemos nekompetencija, negebėjimu adekvačiai atpažinti antigenus. Šios degradacijos pašalinimas transfer faktorių pagalba leidžia ilgai išlikti sveikam.
— Ir vis dėlto, kokią vietą transfer faktorius užima tarp kitų sveikatinimo priemonių?
Grįžkime į mūsų diskusijos pradžią – BAMP ar vaistai? Jeigu mes nuo gimimo negavome būtinos imuninės informacijos, o mes jos negavome, tai mūsų imuninė sistema funkcionuoja netinkamai, nenormaliai. Jai nepakanka adekvačios informacijos. Dabar, kai mes TF pagalba įvedame šią teisingą informaciją į žmogaus organizmą, faktiškai mes grąžiname imuninę sistemą į normalią būseną. Tai yra, faktiškai kompanijos 4Life transfer faktorius maisto papildas yra ne tik todėl, kad, kad jis absoliučiai saugus, neturi jokių vartojimo apribojimų ar šalutinių poveikių, nesukelia pripratimo ir išgautas iš gamtinės medžiagos – priešpienio, bet ir todėl, kad TF, kaip ir bet kurio kito BAMP svarbiausia užduotis – įvesti organizmą į normalų fiziologinį funkcionavimą. Tik kiti BAMP papildo maisto medžiagų deficitą, o TF – informacijos deficitą. Todėl TF yra BAMP ne dėl to, kad įrašytas į katalogą, bet dėl savo specifikacijos, savo filosofijos. Ir kas kaltas, kad preparatas, kuris pagal visus formalius požymius priskirtas maisto papildams, iš tiesų veikia stipriau nei interleukinai, kortikosteroidai, ir svarbiausia – daug giliau ir protingiau?
Ne veltui žymiausi imunologai transfer faktorių laiko geriausia priemone, reguliuojančia imuninę sistemą. O paties transfer faktoriaus atradimą – svarbiausiu tūkstantmečio atradimu!
Sėkmės ir sveikatos Jums.